Aš ieškau apreiškimo
Tavo Žody,
Aš Tavo Žody
Išminties semiuos.
Jis kelią man
Vienintelį parodė,
Ramybę davė
Nuosavuos namuos.

Mintis širdy
Bei prote surikiavo
Ir įžiebė žibintą
Sutemoj.
Malone Dievo,
Viltimi alsavo
Gyvenimo griuvėsių
Dykumoj.

Jis Amžinuoju
Savimi prisiekė,
Ir kas suabejotų Juo,
Teisiu?
Jis davė tai,
Ko duot negali niekas-
Tikėjimą,
Kad mylimas esu.

 Iš Liudos Bežadragienės eilėraščių knygos "Kelias".