Darbai
Jėzus jiems atsakė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; nes ką Jisai daro, lygiai daro ir Sūnus. Nes Tėvas myli Sūnų ir rodo Jam visa, ką pats daro“, Jn 5,19-20.
Taigi, sekdami Kristumi, nieko neturėtume daryti iš savęs, o vien tai, ką matom darant Dievo Sūnų. „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“, Jn 14,6. Dar Jėzus sakė: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti“, Jn 15,5.
Apaštalas Paulius liudija: „Esu nukryžiuotas su Kristumi. Ir daugiau ne aš gyvenu, o gyvena manyje Kristus. Ir dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane“, Gal 2, 20. „Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė man neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi“, 1 Kor 15,10.
O Laiške efeziečiams Dievo Dvasia apaštalo Pauliaus lūpomis liudija mūsų dvasiai, kad: „Mes esame Jo (Dievo) kūrinys, sukurti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti“, Ef 2,10.
Todėl, suvokę Kristaus auką už mus, nustojame savivaliauti ir leidžiame Šventajai Dievo Dvasiai Kristaus rankomis per mus atlikti Dievo Tėvo numatytus darbus. Nebe mes darbuojamės, bet Dievo malonė mumyse. Tas, kuris pasiaukojo už mus, žino, ką mes turime daryti, todėl mes gyvename tikėjimu į Jį – Dievo Sūnų. „Aš visa galiu Kristuje, kuris mane stiprina“, - teigia apaštalas Paulius laiške Filipiečiams (Fil 4,13).
Žmogaus sąmoningumas pasireiškia nuolankumu ir paklusnumu Kristui – amžinajam Karaliui (Apr 17,14), o kvailys – priešinasi Jam (Ps 14,1). „Viešpaties baimė – išminties pradžia, o Šventojo pažinimas – supratimas“, Pat 9,10.
Taigi mūsų darbai Kristuje yra Dievo darbai. Linkiu daryti Dievo darbus.
Egidijus
2007 m. gegužė 16 d.
Ką (ne)galime daryti...
Egidijau,
Sutinku su tavo teiginiu:
Norėčiau tik papildyti, jog yra kai kurių niuansų. Pirma, dabar mes savo akimis Jėzaus nematome, nes Jėzus nevaikšto šioje žemėje taip, kaip prieš 2000 metų. Antra, daryti tai, ką darė Jėzus, nereiškia tiesiogiai atkartoti Jo veiksmus (ir negalėtume, nes gyvename kitokioje šalyje, kitokioje visuomenėje). Matyt daryti tai, ką darė Jėzus, reiškia būti pripildytiems ir vedamiems Jėzaus Dvasios, kuri dar vadinama Šventaja Dvasia. Apie tai kalbėjo ir Apaštalas Paulius:
Taigi, turime būti pripildyti Jėzaus Dvasios ir tuomet elgsimės taip,kaip Jėzus elgėsi.
Šventoji Dvasia
Sutinku.