Vienas pamokslininkas visada pamokslaudavo tiksliai dvidešimt minučių.

Tačiau vieną sekmadienį jo pamokslas užtruko visą valandą ir dvidešimt minučių. Kai jo kažkas paklausė, kodėl taip atsitiko, jis atsakė:

Vienas ūkininkas, kuris turėjo pilnus aruodus grūdų, mėgdavo melstis taip: “Viešpatie, pasirūpink vargšais; prašau, pamaitink juos”. Tačiau kai kas nors ateidavo pas jį prašyti grūdų, jis jiems sakydavo, jog atliekamų neturi.

Po pamaldų viena moteris visada prieidavo prie pastoriaus ir jam sakydavo: “Oho, jūs šį rytą gerai jiems pasakėte!”. Arba ji sakydavo: “Teisingai jiems pamokslavote!”.

Vieną sekmadienio rytą oras buvo toks blogas, kad į susirinkimą atėjo tik ta moteris. Po pamokslo ji vėl priėjo prie pastoriaus ir tarė: “Jei jie būtų čia buvę, tikrai būtų jiems kliuvę!”

Pastorius klausia vieno vyro: “Kodėl neateini į susirinkimus?”

Tas iškart atrėžė: “Nukryžiuotas vagis netapo bažnyčios nariu, tačiau pateko į dangų”.

“O ar pasikrikštijai?”, vėl klausia pastorius.

Viename JAV miestelyje gyveno šeima, kuri turėjo daug vaikų – nuo kūdikio iki vyriausiojo brolio, kuris atrodė kaip vyras.

Šia šeima nuolat stebėjosi maža mergaitė, kuri gyveno kitoje gatvės pusėje.

Mažos mergaitės kažkas paklausė, ar ji kada nors meldėsi prieš maistą.

Į tai ji atsakė: “Ne! Mums nereikia to daryti. Mano mama gerai gamina valgį.”