Šį rytą pasižvalgiau po Vikipedijos (laisvosios online enciklopedijos) lietuviškus straipsnius ir nustebau paskaitęs straipsnius apie Bibliją bei apie pasaulinį Tvaną - pasirodo, jog pasaulinis Tvanas tėra mitas, kuris, kaip iškilmingai teigia straipsnio autorius "Atlantas" bei jam antrina "Nomad", yra kilęs iš Šumerų mito:
Bene labiausiai žinoma krikščioniškoji versija, kuri remiasi šumerų apie 2900 pr. m. e. – 2750 pr. m. e. senumo istorija, vėliau pritaikyta Biblijai. (citata iš straipsnio Vikipedijoe)
Kai kažkoks anoniminis redaktorius ištrynė jokiais šaltiniais neagrįstą nuorodą į Šumerų mitus, jo redagavimas buvo negailestingai tų pačių veikėjų ištrintas.
Tvanas aprašytas Biblijos Senajame Tetamente, Pradžios knygos 7 skyriuje (Pr 7,6-24). Bibijoje aprašytos žmonių geneologijos nuo pat Adomo (pirmojo žmogaus). Būtent ši geneologia ir leidžia mums sužinoti Biblinių įvykių datas.
Biblijoje skaitome, kad Adomas mirė Anno Mundi (AM, t.y. nuo pasaulio sukūrimo) 930 metais Pr 5,5. Nojus gimė AM 1057 metais Pr 5,28. Tvanas prasidėjo, kai Nojui sukako 600 metų, t.y. AM 1675 metais .
Tokiu pat būdu skaičiuodami toliau gauname, kad Kristus gimė AM 4000 metais. Todėl Tvano pradžia buvo 4000-1675=2325 metai prieš Kristaus gimimą.
Tad visai gali būti, kad šumerai jau po Tvano pasakojo savo vaikams ir anūkams apie jį ir iš šių pasakojimų kilo šie mitai.
O ką manote jūs?
del sumeru tvano aprasymo
Vis del to manau, kad hebrajai pereme is sumeru tvano istorija ir ja pritaike savo religijos kraiciui. Atsiminkime juk Sumeras buvo daug amziu pries Exoda...
Nemirtingumo troskimas - tai vienos garsiausiu Mesopotamijos istoriju, Gilgameso epo, tema. Sis epas nuostabus literaturinis kurinys. Cia pasakojama legendinio Uruko karaliaus Gilgameso ir jo draugo Enkidu nuotykiai. GIlgamesas netenka draugo Enkidu, nes jis mirsta. Tada Gilgamesas troksta rasti amzinaji gyvenima. Gilgamesas susitinka su Utnapistimu (Babilonijos Nojumi). Utnapistimas papasakoja jam garsia Tvano istorija . Tvano istorija yra perimta ir akadu... (skaitykit knygoje Joan Oates ,,Babilonas", Alma Litera 2004, psl.168-169).
Netgi patys hebrajai turejo dvi Tvano istorijos versijas (jehvisto (J) ir kunigiskaji (P)... Normalu, juk jie pritaike ir adaptavo Tvano istorija sau, pakeisdami dievus i Dieva. (Galima skaityti Terence E. Fretheim Book of Genesis. Komentaras yra New Interpreter's Bible Commentary I tome).
Lietuvis, Biblijos tyrinetojas A. Rubsys laikosi ,,difuzijos" teorijos (Tvano istorija perimta is Babilono).