Anna Grem atsakymai

Gal kartais teko girdėti, apie Billi Grem'o dukters dalyvavimą pokalbių laidoje, kurio pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios teroristinis aktas JAV.

Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti?

Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:

Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko.
Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų
valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas
džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo
ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų?

Prisiminkime...

Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O'Chara (neseniai
ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme:
"Gerai".

Poto kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos,
kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes
tarėme "Gerai".

Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo
vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes
pakenksime jų mažoms asmenybėms - mes galime pakenkti jų savigarbai (Dr.
Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: "Jis specialistas ir žino, apie ką
kalba". Taigi, ištarėme "Gerai".

Poto kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų
vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams
netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama
reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis
skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes
atsakėme "Gerai.

Po visko kažkas pasakė: "Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos
šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams". Ir mes atsakėme
"Gerai".

Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: "Berniukai visada yra
berniukai ir visada tuo užsiiminės. Taip kad, duokime mūsų sūnums tiek
prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka.
O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje". Ir
mes atsakėme "Gerai".

Po to kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasakė, kad nesvarbu,
kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą.
Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas (įskaitant ir
prezidentą) kuo užsiima asmeniniame gyvenime, jei mes turime darbus ir
ekonomika tvarkoje.

Tada kažkas pasakė: "Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir
vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio vertinimu." Ir
mes pasakėme "Gerai". Tada kai kurie su tokiu aukštu vertinimu žengė toliau
ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpindami jas Internete.
Ir mes pasakėme: "Gerai, jie turi žodžio laisvę".

Po visko, pramogų industrija tarė: "Darykime filmus ir TV programas,
propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą.
Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią
išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą". Ir mes atsakėme:
"Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai
nežiūri, taip kad, galite tęsti taip ir toliau".

O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl ji
negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus,
savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai
susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė:
"Ką pasėsi, tą ir pjausi".

Vienas jaunas žmogus rašo: "Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos
mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo,
susirūpinęs studentas". Štai atsakymas: "Brangus susirūpinęs studente, Manęs
į mokyklą neįleidžia. Nuoširdžiai tavo, Dievas".

Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o po to stebimės, kodėl
pasaulis virsta pragaru.

Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako
Biblija.

Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami, negalvodami,
nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.

Juokinga, kada kažkas sako "Aš tikiu Dievu", bet pats seka paskui šėtoną,
tarp kitko, taip pat tikintį Dievu...

Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku kai teisia mus kiti.

Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta šviesos
greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame kalbama apie
Dievą, žmones dukart pagalvoja.

Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau
talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija
apie Dievą.

Juokinga, kad galima būti "visomis rankomis už" Kristų sekmadieniais, bet
likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.

Jūs dar nesijuokiate???

Juokinga, kad, persiųsdami šį laišką, jūs jį išsiųsite vos keletui žmonių iš
savo adresų knygelės, nes jūs nesate įsitikinę, kuo jie tiki, arba ką jie
apie jus pagalvos...

****

P.S. Šį tekstą jau keletą kartų gavau el. laiškais iš įvairių žmonių...

Pagalba per Skype

Turite klausimų? Norite pasikalbėti?
Parašykite per 'Skype'!
Jei mėlyname fone parašyta 'I'm online' - reiškia esu prisijungęs.

My status

Artėjantys renginiai

  • Artimiausiu metu renginių nenusimato

Naujienlaiškis

Būkite informuota(s) apie paskutines mūsų bažnyčios naujienas!

Surinktas turinys

Dienos mintis

Aš atvirai liudiju apie Jėzų, nes Jis atvirai numirė už mane.

— I. Kantas

Discovery camp

Būkite informuota(s) apie paauglių stovyklą „Discovery“