|
|
Keletas šypsenų iš Gabrovo(Iš knygos "Gabrovo šypsenos")
Trys bičiuliai užsuko į restoraną. Du nuėjo nusiplauti rankų. Tuo metu trečiasis, paėmęs valgiaraštį, išbraukė brangius valgius. - Juk mokėti teks man, - paaiškino jis restorano šeimininkui.
- Kur tavo sutuoktuvių žiedas? - Šią savaitę jį mūvi mano žmona.
Gabrovietis: - Kelneri, po stalu nukrito dešimt stotinkų. Jeigu jas rasi, grąžink man, jei nerasi - pasiimk jas arbatpinigių.
Pas gabrovietį atvažiavo į svečius pulko draugas. Šeimininkas nusprendė parodyti miesto įžymybes. Kai išvargę jie priėjo naują restoraną, gabrovietis tarė: - Čia tu gali nebrangiai papietauti, kol aš sulakstysiu į namus.
Tėvas nupirko sūnui naujus batus. Vakare jiedu išsiruošė į svečius pas gimines. Beeinant tėvas paklausė sūnų: - Tu, sūneli, su naujais batais? - Taip, tėte. - Tada didesniais žingsniais, - patarė tėvas.
Gabrovietis rinkosi kostiumui medžiagą. - Atsiprašau, kodėl jūs taip atidžiai žiūrinėjate išvirkščiąją pusę? - Kad pamatyčiau, kaip ji atrodys ant manęs po kelerių metų.
Gabrovietis sumanė pastatyti uošvei paminklą. - Ar turite ką nors, kas būtų didinga, tačiau pigu? - Yra vienas akmuo, bet jame iškaltas kitas vardas. - Nieko, perku. Velionė mano uošvė nemokėjo skaityti.
- Prašom pasiūti kostiumą, tačiau pagal sūnaus matą. - Kodėl? - Todėl, kad paskui jis baigs jį dėvėti.
- Jus papudruoti? - Ar tai įeina į skutimosi kainą? - Taip. - Tai būkite malonus, suvyniokite tą pudrą, - parnešiu žmonai.
- Ar turi savo dvynukų nuotrauką? - Štai ji! - Bet čia tik vienas! - Pakanka. Antrasis visai toks pat.
- Ei, vaikine, atnešk man žlėgtainį. - Su malonumu. - Galima ir be malonumo, tiktai būtinai su bulvėmis ir kuo daugiau. Šio puslapio autoriui rašykite
adresu: |
Straipsniai dvasine tema