Kodėl Kristus grėsmingas religijai?

Autorius: Martin R. De Haan

Religijos sekėjams Jėzus atrodė pavojingas. Dėl Jo kilo sąmyšis, grasinęs sutrikdyti subtilią religinę ir politinę jėgų pusiausvyrą Izraelyje. Apie Jį sklido garsas kaip apie darantį nepaaiškinamus dalykus. Jėzus mokė išmintingai, kreipdamas dėmesį nuo išorinių, religinių dalykų link vidinių širdies nusistatymų. Jis teigė, kad Dievas neieško teisingai besielgiančių savo religijoje žmonių, bet ieško:

· Nuolankių, kurie nori gyventi Dievo vadovaujami.

· Tų, kurie alksta ir trokšta teisybės, priimdami iš Dievo kylantį teisumą.

· Gailestingųjų, teikiančių paguodą nelaimės ištiktiems.

· Tyraširdžių, kurie savo viduje yra švarūs.

· Taikdarių, taikančių žmonės su jų Dievu ir tarpusavyje (Mt 5,1-9).

Kristus buvo jautresnis sudužusioms širdims negu išdidžiai religijai.

Jis buvo grėsmingas religijos sekėjams, nes bet kam, kas Jį priėmė, niekuomet nebereikės fariziejų religijos. Tuo tarpu, kai fariziejai smulkmeniškai aiškino paklusnumą Įstatymui, Jėzus mokė, kad atleis didžiausiam nusidėjėliui. Vėliau Kristaus apaštalas ir buvęs fariziejus, vardu Povilas, tikino, kad Įstatymas buvo duotas siekiant parodyti mums mūsų poreikį turėti Gelbėtoją, kuris visokeriopai yra aukščiau religijos.

Kuria kryptimi bežiūrėtume, Kristus yra aukščiau religijos:

· Į praeitį – Jis yra Kūrėjas ir amžinas Žodis, ne tik nuo pradžių buvęs su Dievų, bet iš tikrųjų esąs Dievu (Jn 1,1-3).

· Į ateitį – Jis mūsų būsimas Karalius ir Teisėjas, kuris vieną dieną valdys Žemę ir teis kiekvieną širdį (Apd 1,6-11; Rom 14,7-12).

· Aukštyn – Jis yra mūsų Gelbėtojas ir Viešpats, ir tik Jis gali nusileisti pas mus ir išgelbėti, ir tuo pat metu mylinčiai ir išmintingai valdyti (Jn 3,13-16; Fil 2,9-11).

· Žemyn – Jis laiko mus savo rankose, kaip Besirūpinantis mumis ir Stiprinantis.

· Į dešinę – mums pasukant į "dešinę" (dešinė = teisinga), kad pamatytume, kas moraliai yra teisinga, Jis tampa Mokytoju ir Pavyzdžiu (1 Pt 2,21; 1 Jn 2,6)

· Į kairę – mums nusisukus nuo to, kas yra "dešinė", taigi, link to, kas yra klaidinga, Jis tampa tarpininku ir Užtarėju (1 Jn 2,1-2).

· Į vidų – Jis yra mūsų Gyvenimas, mūsų Ramybė ir mūsų Jėga (Gal 2,20; Kol 1,27).

Tai visa apimantis Asmuo, kurio fariziejams trūko. Kaip jiems Jo trūko? Kaip jie su visu Izraeliu galėjo laukti ateinančio Mesijo, tenorėdami Jį, atėjusį, nužudyti? Pažvelkime įdėmiau, ką sakė pats Jėzus.


Ką manote apie šį straipsnį?
-Puikus!-Neblogas-Nekoks-Per ilgas-Gero ilgio-Per trumpas 
Jūsų komentarai:

Ieškok kitų straipsnių pagal šiuos raktinius žodžius: pavojus nuolankumas alkis troškulys teisumas gailestingumas tyraširdžiai taikdariai
Paskutiniai pataisymai įvesti: 2016-3-12
Atgal į turinįAtgal į turinį