Pakabintas

Autorius: Nežinomas

Šešiolikos metų aš jau buvau stipriai įsitraukęs į narkotikus. Kaip ir kiti jauni žmonės, aš troškau aštrių pojūčių ir juos atrasdavau bloguose dalykuose.

Su marihuana pirmą sykį susidūriau, kai man buvo dvylika. Visi draugai rūkė "žolytę", ir aš nenorėjau skirtis nuo jų. Kuo daugiau rūkiau marihuanos, tuo daugiau jos reikėjo, kol galiausiai ji pasidarė per silpna man, ir aš perėjau prie heroino. Visas mano gyvenimas susidėjo iš gaujų muštynių gatvėse ir vakarų su marihuana.

To nedidelio kiekio pinigų, kurį turėjau, mano įpročiui nebeužteko. Todėl vogiau viską, ką tik įmanoma parduoti, net mano šeimos daiktus. Toks gyvenimas palaužė tiek moralinę, tiek ir fizinę mano sveikatą.

Vieną dieną, muštynių metu, aš buvau sužeistas visai prie širdies. Tris savaites mano gyvybei grėsė mirtis. Tada aš pažadėjau Dievui, kad jei Jis išgydys mane, aš pakeisiu savo gyvenimą. Bet kai pasveikau, vėl grįžau prie seno, įprasto gyvenimo būdo ir po kiek laiko vėl buvau suimtas. Pataisos kolonijoje praleidau metus, bet nepasikeičiau. Net ten man sugebėdavo perduoti narkotikus.

Kai mane paleido, grįžau prie senų įpročių, savaitėmis negrįždavau namo, nakvodavau palėpėse, parkuose, įėjimuose. Vieną vakarą, perdozavęs heroiną, aš vos neiškritau pro langą iš penkto aukšto, vienas bičiulis laiku sugriebė. Dievas vėl kažkodėl išsaugojo man gyvybę. Dėl tokio netvarkingo gyvenimo aš jaučiausi beviltiškai, mano širdis silpnėjo. Būdamas šešiolikos, tapau visišku ligoniu, nervų sistema ir širdis išsibalansavo. Psichiatro pagalba nepadėjo, nepalengvėjo. Tada aš supratau, kad gyvenu ne realiame, o savo fantazijų pasaulyje. Neturėjau nei džiaugsmo, nei ramybės. Mane kamavo vidiniai konfliktai ir, galiausiai, apėmė visiškas nuovargis. Taip nusikamavęs jaučiau, kad mano dienos suskaičiuotos. Draugai mirė vienas po kito, juos žudė narkotikai. Nebetikėjau, kad galiu išvengti jų likimo.

Vieną vakarą mano giminaičiai pakvietė mane nueiti į bažnyčios jaunimo susirinkimą. Pagalvojau: nieko neprarasiu, jei nueisiu. Tą vakarą aš pamačiau jaunus žmones, kurie buvo nuoširdūs ir tyri. Jie mylėjo Dievą ir tarnavo Jam. Norėjau būti kaip jie, žūtbūt troškau pasikeitimų. Pamokslas buvo apie Dievo meilę ir Jo jėgą išlaisvinti iš nuodėmių. Iš karto supratau, kad tai skirta man. Aš išgirdau, kad Dievas taip pamilo mane, jog Savo Sūnų atidavė mirti dėl manęs. Aš supratau, kad Dievas gali dar kažką padaryti mano gyvenime. Nedelsdamas tikėjimu priėmiau Jėzų Kristų į savo gyvenimą kaip asmeninį gelbėtoją.

Pasikeitimai manyje prasidėjo iš karto. Patikėjęs Kristumi žinojau, kad mano blogi įpročiai dėl Kristaus yra nugalėti.

Po kelių dienų visiškai dingo narkotikų noras. Aš pergyvenau stulbinantį pasikeitimą savo protiniame, fiziniame ir emociniame gyvenime. Nuo to vakaro ramybė ir džiaugsmas priklauso man.

Dabar mano žmona, vaikai ir aš gyvename nuostabiuose krikščioniškuose namuose. Visa tai ir dar daugiau galima rasti Kristuje, kuris mirė už mus ir mūsų nuodėmes. Nieko negalima palyginti su Juo. Kristui rūpi kiekvienas sunkus mūsų gyvenimo tarpsnis. Siūlau tau tą pačią Evangeliją, kuri pakeitė mano gyvenimą. Biblija sako: "Štai, Aš esu Viešpats, viso, kas yra, Dievas, kas Man būtų neįmanoma?"*

Nesvarbu, kokia jėga šiandien griauna tavo gyvenimą, Jėzus Kristus gali tau padėti. Biblija moko: "Jei Sūnus jus išlaisvins, jūs tikrai būsite laisvi".**

Kodėl tau nepakvietus Jėzų Kristų į savo širdį tiesiog dabar?

Nuorodos į Bibliją: *Jeremija 32,27; **Jono 8,36


Ieškok kitų straipsnių pagal šiuos raktinius žodžius: heroinas marihuana mirtis Evangelija Biblija
Paskutiniai pataisymai įvesti: 2020-9-23
Atgal į turinįAtgal į turinį