'Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios savo žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. Penkios iš jų buvo protingos ir penkios kvailos.
Iš kur tu,pilkas atvaizde,įkritusiom akiduobėm-
Tik kaulai ir mėsa, nėra tavy gyvybės.
Iš kur tu, lyg negimęs vaikas,
Kuris sapne dar tiesia nekaltas rankas,
Lyg riksmas, gerklėje užgesęs…
-O, nesigąsdinkit manęs,
Aš negaliu pakenkti, nei padėti,
Esu, iš ties, tiktai šešėlis,
Tik pasiklydęs aidas, prabėgusių dienų,
Tik nuotrauka, kurioj nebesimato nieko-
Aš žodis, neištartas laiku…
Tu taip verkei, mane nešiojai
Po priekaištais, maldom, šauksmu,
Kodėl neištarei manęs tuomet,
Neleidai gimti,
Bet paslėpei mane tu nuo visų,
Dabar esu tik tuščias garsas:
"Tu man brangus, angus, aū ū…"
97 01 01
Įrašė Robertas pe, 2006-10-20 10:38