Iš vaikystės sapno

Kaip mano motinos rankos, kurių nebėra,
Kaip rankos ilgais, sukietėjusiais pirštais su aukso žyme.

Kaip rankos, kurias atrasdavau naktį po savo galva,
Kaip rankos, kurios sergėjo mano sapną.

Iš ten, kur šiandieną nepasiekia akys.

Mano Dievas ateina manęs apkabinti
Mano motinos rankomis.

Ačiū Tau, kad galiu Tave atpažinti
Iš staiga nutrūkusio vaikystės sapno.

97 05 13

Įrašė Robertas pe, 2006-10-20 10:36

Dienos mintis

Vėl su dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį.

— Jėzus Kristus