Į meniu

Vienuolės daina

Apsirengiau apdaru kukliu,
Tamsią skarą nuleidau
Ant užuojauta apšlakstytų akių.
 Ramybę visiems nešu
Paguodos saldžiu žodžiu,
Kaip bitutė nuolankiai lekiu
Atsitūpt ant prasivėrusių žaizdų.

Nė minutės sau negynenu,
Tik triūsiu, triūsiu, triūsiu,
Moku mintinai žodžius,
Nugludintus, dailius, meilius.

Pareigas atlieku be klaidų,
Bet nereikalaukit to, ko aš nesuprantu-
Neprašykit verkti dėl kitų,
Kai nemato niekas ašarų manų,
Man užtenka darbo valandų,
Man nekraukit svetimų kančių!

Įrašė Robertas ket, 2006-10-19 06:59

Dienos mintis

Su Jėzaus Kalno pamokslu yra rimtesni dalykai, negu mano tie, kurie šiandien mielai cituoja šiuos priesakus. Su tuo pamokslu negalima juokauti... Tai nėra fiakras, kurį gali liepti sustabdyti, kur nori, kad savo nuožiūra įliptum ir išliptum.

— Max Weber

Artimiausi renginiai

Prisijungimas

Navigacija

Svetainę naršo

0 narių ir 3 svečiai.