Kai kas nors tave pakvies į vestuves, nesėsk pirmoje vietoje, kad kartais nebūtų pakviesta garbingesnio už tave, ir atėjęs tas, kuris tave ir jį pakvietė, netartų tau: 'Užleisk jam vietą!'
Taip norėčiau būti visada šalia,
Ir nušluostyt tau kaktą, kada tu pavargsi,
Bet aš ne paukštis, ir nežinau, kur skrendu -
Į pietus, ar į šiaurę.
Sunku sugrįžti, sunku atrasti paliktus namus.
Kodėl mano mintys iš smilčių -
Jas pusto atklydę orai,
Pasisuka vėjas į rytus, į vakarus, -
Kur mano žemė, kur šaknį išleidžia javai...
Kokia tai sėkla, kuri vis delsia šaknis gylyn įleist,
Kiekvieną rytą po naujo sapno
Iš naujo reikia mokytis eit -
Štai baltas lapas, ar šitą laišką taip pat suplėšyti reiks?
96 05
Įrašė Robertas ket, 2006-10-19 06:51