Į meniu

Dovanos

Ir vėl nešu Tau dovanas,
Tempiu ryšulius Tau,
Ir manau, jog tokia yra ištikimybė.

Bet Tu klausi manęs:
"Ar žinai, kodėl susipina šaknys,
Ar žinai, kodėl sminga į dangų kregždė, -
Tegul šiandien, trumpiausią vasaros naktį,
Mūsų neskirs užgesusio laužo duobė!"

Tuomet, kai nuleidau rankas
Ir nuliūdęs sėdėjau prie šalto ugniakuro,
Tu uždegei sudrėkusias malkas
Savo degančių lūpų kvapo liepsna.

Įrašė Robertas ket, 2006-10-19 06:37

Dienos mintis

'Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kol suranda?

— Jėzus Kristus

Artimiausi renginiai

Prisijungimas

Navigacija

Svetainę naršo

0 narių ir 2 svečiai.
Cia paspaudes uzsiblokuosi- nedaryk to